Viešpats atmena Jeruzalę
1Dėl Siono aš netylėsiu,
dėl Jeruzalės nenurimsiu,
kol jos teisumas nesušvis kaip aušra
ir jos pergalė nesuliepsnos kaip deglas.
2Išvys tuomet tautos tavo teisumą,
o visi karaliai – tavo šlovę.
Tu būsi vadinama nauju vardu,
kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.
3Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,
karališka diadema savo Dievo dešinėje.
4Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“,
tavo šalies – „Nuniokotąja“,
bet būsi vadinama „Ji mano žavesys“,
o tavo šalis – „Ištekėjusia“,
nes VIEŠPATS žavisi tavimi,
už jo yra ištekėjusi tavo šalis.
5Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele,
taip tavo Statytojas susituoks su tavimi.
Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis,
taip tavimi džiaugsis tavo Dievas.
6Ant tavo mūrų, Jeruzale, pastačiau sargybinius;
niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenurims.
O jūs, kurie primenate VIEŠPAČIUI,
neduokite sau ramybės!
7Ir jam neduokite ramybės,
kol jis neatstatys Jeruzalės
ir jos nepadarys žemės pasididžiavimu.
8VIEŠPATS prisiekė savo dešine,
savo galingąja ranka:
„Nebeduosiu tavo grūdų maitintis tavo priešams;
nebegers daugiau svetimšaliai tavo vyno,
dėl kurio tu sunkiai darbavaisi.
9Ne! Kas į klėtį nešė grūdus, tas juos valgys,
šlovindamas VIEŠPATĮ.
Kas rinko vynuoges, tas gers vyną
mano šventuose kiemuose“.
10Eikite pro vartus, eikite,
parenkite kelią tautai!
Tieskite, tieskite vieškelį,
nurinkite nuo jo akmenis!
Iškelkite ženklą tautoms!
11Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių:
„Sakykite Siono dukteriai:
‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’
Štai jo atlygis drauge su juo,
jo atpildas pirma jo.
12Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’,
VIEŠPATIES atpirktaisiais,
o tu vadinsiesi ‘Lankoma’,
‘Neužmirštuoju miestu’“.
